diarchy.lt

8-9 2003 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

Dinastija

Cirko paslaptimis dalijasi keturios artistų kartos

Kai savo šeimyninę dramą ar kitą nesusipratimą kartais pavadiname cirku, turbūt negalvojame, koks iš tiesų yra cirko artistų gyvenimas. Ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje bei buvusiose SSRS respublikose žinoma GAIČIŪNŲ šeima gyvenimą cirke skaičiuoja jau ne metais, o kartomis - prosenelio pramintu taku į areną pasuko sūnus, anūkai, publikos plojimams jau neabejingas ir mažasis proanūkis.

Julius GIRDVAINIS

 

Martyno Arnbrazo nuotr.

Lidijos ir Arvydo Gaičiūnų vaikai Diana bei Arvydas pasirinko tėvų išbandytą profesiją

Šiandien Gaičiunai turi savo cirką, kurį vadina tiksliau - magijos teatru "DiArchy". Šis kolektyvas, kuriam vadovauja tėvai - Lidija ir Arvydas Gaičiunai, - o žiūrovus linksmina  sūnus Arvydas bei dukra Diana, magiškus triukus yra rodę Lietuvos prezidentams, žinomų bendrovių darbuotojams, Vakarų Europos šalių cirko mėgėjams. Šeimos teatras yra tapęs Vienos bei Prahos magijos festivalių nugalėtoju, jo spektakliuose plojo dešimtys tūkstančių žmonių. Bene labiausiai artistai dėkingi dabar jau pensininkui 87 metų Antanui Gaičiūnui, cirkininko amatu susižavėjusiam dar prieškario Lietuvoje.

Amžiaus stebuklas kaime

"Mano tėvas Antanas Gaičiūnas cirku susidomėjo nepriklausomos Lietuvos metais, kai ši pramoga mūsų šalyje dar buvo saviveiklininkų lygio ir tam tikras stebuklas, - pasakojo magijos teatro vadovas Arvydas Gaičiūnas. - Jei per kaimą pravažiuodavo motociklas, iškart sulėkdavo vaikai - tai buvo įvykis. Jie laukdavo, kol nusės dulkės, - kad prisimintų, jog pravažiavo motociklas! Kai atvažiuodavo cirkas, tai jau būdavo amžiaus įvykis, o jei dar prasmuktum į spektaklį...

Taip atsitiko ir mano tėvui. Cirko žmonės jį stebino, todėl tėvukas pradėjo kluone repetuoti. Klupdamas, griūdamas, nusibrozdindamas rankas ir kojas, neskaičiuodamas mėlynių. Jis buvo labai atkaklus, sugebėjo parengti savo numerį, kuris ir atvedė į cirką.

Niekas nežino kodėl, bet artistus tuomet gerbdavo - tėvo į kariuomenę nepaėmė nei rusai, nei vokiečiai. Per karą, 1943-iaisiais, atsiradau aš, tačiau tėvo cirko arenoje jau nespėjau pamatyti - jį suviliojo ryšininko duona. Tačiau tėvas kerėjo prisiminimais: apie cirką, maniežą jis pasakodavo nė neklausiamas, aiškino, kas yra cirkas.

Į namus kartais užsukdavo tėvo draugai - vis dar artistai. Jie mane traukė tuo, kad sugebėjo pasiekti tokių dalykų, kurių padaryti negali kiti. Šios pažintys padėjo vėliau - moksluose. Kadangi buvau provincijos vaikas - gyvenome Prienuose, vėliau Kybartuose, žavėjo ne tik tėvo pasakojimai, tuomet jau buvau matęs ir vieną filmą apie cirką. Tiesa, noro būti cirkininku vos nenugalėjo sportas. Jis irgi traukė - mėgau bėgioti, žaisti futbolą, o 1956 m. net buvau patekęs į Lietuvos jaunučių rinktinę".

Kadangi cirko karavanas į provinciją užsukdavo retai, A.Gaičiūnas neįsivaizdavo, kaip pradėti artisto kelią. Šį norą stiprino ne tik tėvo pasakojimai, bet ir nuo vaikystės stiprus siekimas lyderiauti mokykloje, sporte. Kartą užsukusio cirko vadovas pasiūlė parengti numerį, jo su draugu Vytu Kazlausku Arvydas ėmėsi iškart. Akrobatų ekscentrikų pasirodymas buvo nuostabus, o paaugliai negalėjo patikėti, kad cirko šapito netrukus taps jų namais. Tiesa, teko palikti namus cirkas keliavo į tolimąjį Saratovą, vėliau suko į Tbilisį, Rostovą.


Dinastijos pradininkas Antanas Gaičiūnas


Arvydas Gaičiūnas vyresnysis cirke sutiko būsimąją žmoną

Trys keliai j sėkmę

1959 m. prasidėjo A.Gaičiūno gyvenimas ant ratų cirkas niekada neužsibūna vienoje vietoje. Lietuvis pateko į vienintelę ir svarbiausią SSRS cirko organizaciją "Sojuzgoscirk", kurioje dirbo tik profesionalai. Įsidarbinti "Sojuzgoscirk" tebuvo galima trimis būdais: baigti vienintelę pasaulyje Maskvos cirko ir estrados meno mokyklą (dabar - akademija), būti akrobatikos, gimnastikos, sunkumų kilnojimų ar panašių šakų sporto meistru arba gimti cirko artistų šeimoje ir iš tėvų paveldėti geriausius jų numerius. Pašnekovas prisiminė, kad bene sunkiausias buvo pirmasis būdas, nes įstoti į cirko mokyklą buvo sunkiau nei dainuoti Didžiajame teatre.


Brolis meistriškai "pradangina" pusę sesers kūno

A.Gaičiunas "Sojuzgoscirke" įsitvirtino ilgam, dirbo lietuvių artistų grupėje "Vilnius", o vėliau net tapo populiaraus cirko "Jantar" direktoriumi. Šis cirkas Vilniuje buvo įsikūręs ten, kur dabar stovi "Lietuvos" kino teatro pastatas.

"Tais laikais prasimušti į meno pasaulį buvo nepaprastai sunku, - tvirtino A.Gaičiunas. - O dabar nieko nereikia - gali užsitempti džinsus, čiupti mikrofoną ir pasakyti: "Aš - dainininkas!" Juk vis tiek niekam nerūpi, ar žmogus moka dainuoti, - jis dainininkas, ir viskas. Cirke tai neįmanoma, nes privalai parodyti tai, kas patiktų publikai. Jei triukas nevykęs, tau niekas neplos, vadinasi, kitą kartą ir neateis. Nebus žiūrovų, nebus ir tavo numerio. Cirke jau SSRS laikais veikė tikras rinkos dėsnių mechanizmas.

Mano gyvenimas cirke buvo gražus ir turiningas. Jei kas lieptų pasirinkti - nieko nekeisčiau, daryčiau viską taip pat Žinoma, reikėtų pataisyti kai kuriuos dalykus savyje, tačiau tikrai rinkčiausi cirko artisto kelią. Maskvoje, "Sojuzgoscirke", juk sutikau ir Lidiją.


Asmeninio albumo nuotr.
Diana nenorėjo būti nei mokytoja, nei gydytoja

Kartą iš Lietuvos atvažiavo pas mane su nauju numeriu oro gimnastė Virginija ir pasakė: "Susipažink su mano partnere Lidija". Bendravome kaip kolegos, o vėliau atsitiko kaip ir daugeliui - kartu visur dalyvavome, o po metų susituokėme. Cirko artistų vestuvės nėra kuo nors ypatingos - buvo daug išgerta ir ne be muštynių. Jei vestuvės be muštynių - jaunieji ilgai kartu negyvens! Susituokėme Sverdlovske, kuris dabar vadinasi Jekaterinburgu. Lidijos partnerė Virginija netrukus irgi ištekėjo. Žinoma, kad už cirko artisto!"

Paklaustas, ar dažnai artistai susiranda antrąją pusę ne iš cirko, A.Gaičiūnas atsakė, kad tai nėra taisyklė, tačiau jei vienas sutuoktinis neturi nieko bendra su arena, vadinasi, turės. Cirko artisčių vyrai nejučia tampa jų asistentais, o žmonos lieka namų šeimininkėmis, pripratusiomis kraustytis iš vieno miesto į kitą.


Ketvirtoji karta: mažasis Arvydas Gaičiūnas jau turi savo kostiumą

Maskvos akademija

Gaičiūnų cirko dinastiją pratęsė vaikai - dabar jau 33 metų Arvydas ir devyneriais metais jaunesnė Diana, jie šiuo metu yra pagrindiniai šeimos magijos teatro artistai. Brolį ir seserį neseniai buvo galima išvysti atliekant kraują stingdantį numerį - Vilniaus gatvėmis Arvydas automobilį vairąvo užrištomis akimis.

"Išaugau cirke, mačiau, koks tai gyvenimas, ir kito neįsivaizdavau - net negalvojau, kuo dar galėčiau būti, nes vaikystėje mačiau tik cirką, - pasakojo Arvydas Gaičiūnas jaunesnysis. - Nejaučiau noro būti gydytoju ar statybininku - iš tėvų turėjau sukaupęs pernelyg daug cirko patirties. Norėjau tai panaudoti, todėl įstojau į Maskvos cirko akademiją - man tuomet buvo keturiolika.

Negalėčiau tiksliai suskaičiuoti, kiek mokyklų man teko mokytis, nes dažniausiai jas keisdavau kas mėnesį. Buvo įprasta kiekvieną mėnesį dokumentus atnešti vis į kito miesto mokyklą. Matydami, kad naujokas - cirko artistų vaikas, pedagogai žinodavo, kad jis mokykloje neužsibus. Todėl, neslėpsiu, gaudavau geresnių pažymių, nors pasitaikydavo mokytojų, nemėgstančių cirko.


Tik magas žino, kaip išsilaikyti ant kardo ašmenų

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nesinorėjo likti Rusijoje, taa ėmėme mąstyti, ką galėtume sukurti savo. Pasirinkome iliuzijos bei magijos žanrą, kuris yra labai lankstus, gali greitai pakeisti repertuarą. Jei akrobatas išmoko meistriškai atlikti salto, savęs jis nebepralenks. Magijoje kitaip -kasmet gali kurti naujus numerius. Turbūt ir žmonėms magija visada yra įdomu - niekas nesupranta, kaip atliekami triukai".

Magijos teatre Arvydo sesuo Diana tapo jo svarbiausia partnere. 24 metų mergina apie cirką svajojo taip pat nuo vaikystės -medicinos sesers ar gydytojos profesija jos, kaip kitų mergaičių, neviliojo. Sulaukusi keturiolikos Diana irgi pasuko į Maskvos akademiją, ją, tiesa, baigė neakivaizdžiai. Brolis ir sesuo sutartinai linksi, kad cirko artistų vaikų ateitis tikriausiai yra užprogramuota - jie seks tėvų pėdomis. Cirko kelionės atsiliepė jaunesniųjų Gaičiūnų kalbai - Arvydo balse vis dar jaučiamas rusų kalbos akcentas, o jo sesuo kalba rusiškai.

Arvydas Gaičiūnas jaunesnysis gana vėlai vedė -jau perkopęs trisdešimtmetį. Cirkas atėmė asmeninį gyvenimą, jam daugiau laiko atsirado šeimai baigus klajoti po plačiąją Rusiją. Kalbėdamas apie cirko dinastiją, aktorius sakė, kad dar nė dvejų metų neturintis sūnus, taip pat Arvydas, jau turi savo cirko kostiumą ir labai mėgsta publikos plojimus.

 

 

Stebina šeimos fenomenas

"Manau, kad ir Diana, kai susilauks vaikučių, juos sudomins cirku, - džiaugėsi Arvydas Gaičiūnas vyresnysis. -Jie papildys mūsų dinastijos artistų gretas ir išsaugos pagrindinį šeimos devizą: "Nustebinti žmones!" Manau, kad mes stebiname žmones ne tik tuo, ką rodome scenoje, nuostabu jau tai, kad cirką kryptingai kuria ir savo gyvenimo būdu pavertė ištisa šeima. Anksčiau žmonės tokį fenomeną pavadintų trumpai: "Cūdas". Tai yra tiesa, nes juk ir vienos šeimos žmonės yra labai skirtingi, o kad darytų bendrą reikalą - retenybė.

Jaučiamės esąs atskiras vienetas. Mane kartais stebina, kad toks vienetas kaip mūsų šeima yra įmanomas. Nesame išskirtiniai, todėl ir konfliktai mums būdingi kaip kiekvienai šeimai. Tačiau kiekvienas konfliktą baigiame kaip nugalėtojas - nusileidžiame, randame kompromisus, kurie reguliuoja mūsų jausmus ar norus. Tik tai ir leidžia egzistuoti kaip šeimos vienetui. Mūsų šeimoje visi privalo vienas kitą gerbti ir kai dirbame, nežiūrime, kad esame tėvai, brolis ir sesuo. Šitaip negali būti vien todėl, kad tuomet patys save apgaudinėsime".

Paklaustas, kada cirko artistų šeima ilsisi, tėvas pažvelgė į dangų ir tarė: "Pailsėsime ten!" Gaičiūnai nuodėme vadina mėnesio trukmės atostogas, nes dažniausiai tenkinasi iškylomis prie ežerų per netikėtai pasitaikiusias laisvas dienas. Pavyzdžiui, praėjęs savaitgalis irgi buvo užimtas - magijos teatras vaidino Seimo pirmininko Artūro Paulausko 50-mečio vakarėlyje.


Diana Gaičiunaitė privertė paklusti smauglį

Artistai pastebėjo, kad privilioti lietuvius į cirką tampa vis sunkiau - nepadeda net gausi ir spalvinga reklama, kuri į "DiArchy" pasirodymus pernai kvietė Palangoje, o šiemet Šventojoje.

'Turbūt cirkas Lietuvoje neturi tradicijų ir žmonėms labiau reikia aludės bei minkštų užpakaliukų. Menas dabar yra apsinuoginti, tačiau nemanau, kad nusirengti yra sunku, - piktinosi Arvydas Gaičiūnas vyresnysis. - Būna, kad kai lietuviai paklausia, iš kur atvyko mūsų teatras, ir išgirsta, kad iš Lietuvos, nusisuka. Bandėme sakyti, kad esame iš Čikagos, tačiau ir tai nepadėjo. Užsienyje gėda pasakyti, kad atvykome iš Lietuvos, kuri vakariečiams vis labiau siejasi su vagimis ir banditais. Todėl imamės gudrybės ir prisistatome esą iš šalies, kurioje žaidžia Arvydas Sabonis. Tuomet reakcija būna kuo puikiausia.


Gaičiūnų duetas neseniai šokiravo aklu važiavimu Vilniaus gatvėmis

Copyright 2004 DiArchy
info@diarchy.lt