diarchy.lt

IEVA & Harper's BAZAAR • 99 Gruodis


Loreta Glebavičiūtė

Cirko artistų dinastijos trečioji karta: Arvydas Gaičiūnas - grupės prodiuseris ir konferansjė, jo žmona Lidija Gaičiūnienė - asistentė bei kostiumų modeliuotoja, o vaikai Diana ir Arvydas (jaunesnysis) atlieka įspūdingus triukus. Senelis Antanas Gaičiūnas, daug metų dirbęs privačiuose ikikarinės Lietuvos cirkuose akrobatu, ekvilibristu, 1994 metais parašė knygą „Senų cirkų prisiminimai". Meilę cirkui jis įžiebė sūnui Arvydui, kuris nuo 18 metų dirbo cirko artistu, Maskvos meno universitete įgijo meno vadovo vadybos specialybę, sovietmečiu tapo pirmuoju ir paskutiniu lietuviu Maskvos cirko „Gintaras" direktoriumi. Darbas cirke jį suvedė su žmona Lidija, baigusią Maskvos cirko mokyklą. Gaičiūnų vaikai - 21 metų Diana ir 30-metis Arvydas - taip pat baigė šią mokyklą.
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Gaičiūnų šeima, kaip ir daugelis profesionalių cirko artistų, liko be darbo. Išvažiavo su šeimynine programa į Jungtinius Arabų Emyratus, pamažu susirado nišą tarptautiniame šou versle.
Magijos cirko grupė „DiArchy" turi Impresarijų Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Amerikoje, koncertavo Europoje, Indijoje, Vietname, Libane, Laose, Kambodžoje, pernai laimėjo „Grand Prix" bei pirmąją vietą tarptautiniame iliuzionistų konkurse Prahoje.

Papasakokite apie gastroles Japonijoje.

- Koncertavome netoli Osakos, šešių žvaigždučių viešbutyje, esančiame kalnuose, nepaprasto grožio poilsio zonoje su geizeriais. Šis viešbutis labai senas, statytas šeimininko proprosenelio — ten ilsėdavosi aukščiausio luomo samurajai, o dabar poilsiauja Japonijos imperatorius. Kai atvykome, jis buvo ką tik išvažiavęs. Ištaigingas viešbutis labai saugomas. Kasdien vis kitiems svečiams rodydavome savo programą. Mus nustebino, kad japonai neploja, bet po spektaklio ant stalelių palieka pinigų. Jie nelabai mėgsta atvirą erotiką šou pasirodymuose — tam yra specialių įstaigų ir geišų. Labai pradžiugino viešbučio personalas, jie sakė: "Jau šešis mėnesius rodote tą pačią programą, bet mums nenusibodo". O juk tame viešbutyje koncertavo nemažai artistų iš Europos, Amerikos. Matyt, turime kuo papirkti.

Sakote, kad kiaurai permatote Coperfieldo triukus?

—Jokiu būdu nenorime lygintis su Coperfieldu. Garsių iliuzionistų daug, o jis yra vienas. Žinome, kaip jis daro triukus. Tarp iliuzionistų yra baisi konkurencija, tačiau didžiajam magui nebaisūs konkurentai jau vien dėl to, kad jo įrengimų niekas neįpirktų. Viena jo programa kainuoja apie milijoną dolerių, o jis rodo 16 programų. Coperfieldui dirba daugybė scenos darbuotojų: asistentų, garso ir šviesų operatorių.

Koks pavojingiausias Jūsų triukas?

Sūnus kardu sutrupina butelių stiklus ir nuo 2 metrų piramidės basas šoka, gulasi ant jų. Nėra jokios apgaulės ar ant padų priklijuotų plėvelių. Tai priklauso nuo sugebėjimo susikoncentruoti. Įteigus žmogus gali kišti ranką į šaltą vandenį ir ją nudegti. Nuvargus ar nesusikaupus ištinka nelaimės.

Ar teko patirti "gamybinių traumų"?

— Didelių nelaimių neįvyko, tik lengvos traumos: persipjaunama, persiduriama, paslystama. Ilgai repetuojant ar tris kartus per dieną pasirodant, kartais atsipalaiduojama. Retsykiais sunervina kokia replika. Kartą Diana staigiai pasisuko, ir stuburo slakstelis užspaudė nervą. Vis tiek reikėjo šokti — ir surietus diegliui ar persipjovus padą.

Ar esate apsidraudę?

— Ne.

Kostiumus perkatės?

— Juos pagal žmonos eskizus siuva siuvėjai. Neturime daug kostiumų, nes vienam numeriui parodyti dukters ir sūnaus apdarai kainuoja 16—18 tūkst. litų. Šilkų perkame Emyratuose, akmenėlių — Čekijos fabrikuose. Kiekvieną akmenėlį reikia rankomis priklijuoti, o jų — šimtai, todėl ir kainuoja didelius pinigus. Kostiumus siuvame tiksliai pagal literatūrą.

Iš kur gaunate rekvizito?

— Profesionalų pagamintas rekvizitas labai brangus. Turime specializuotą cirko rekvizitą gaminančių Vokietijos, Italijos, Amerikos firmų katalogų. Vieno nedidelio triuko įranga kainuoja apie 4 tūkst. dol., sudėtingesnio — iki 35 tūkst. dol. Kol kas pagal eskizus patys gaminamės rekvizitą, atskiras detales užsakome meistrams. Svetur perkamės rytietiškų raštų kilimų, indiškų puodų, kardų.

Kokių turite gyvūnų?

— Imperatoriškąjį smauglį Princą, triušį ir papūgėlę. Smauglį pirkome mažiuką, užsiauginome. Nelengva juos vežiotis į užsienį: dviejų savaičių karantinai, daugybė dokumentų. Kartą, kai skridome iš Amsterdamo, žmona nenorėjo atiduoti smauglio į bagažo konteinerį, todėl iš pinto krepšio padarė guolį ir jį aprišo. Princui nepatiko lėktuvo slėgis, jis susirado plyšį ir išlindęs susiraitė ant dangčio. Jei kas būtų užėjęs į bagažo skyrių, būtų gavęs šoką.

Kaip vertinate filipiniečių hilerius?

Nenorėčiau jų vadinti šarlatanais. Juk jie tam tikra prasme — mūsų kolegos. Tik skirtumas tas, kad mes apgaudinėjame žmones, nes jie patys to nori. Nesu matęs hilerių triukų. Manau, jog jie yra geri psichologai ir aukštos klasės iliuzionistai — panašius triukus mes darome scenoje.

Ar Jus yra kas nors apmovęs?

— Nebent vaikystėje apgaudavo fokusais. Dabar manęs niekas nebestebina.

—Jūg galėtumėte būti puikus šuleris ir išlošti milijoną Las Vege?

— Las Vego ar Beiruto lošimų namuose įrengta tobula apsaugos aparatūra, todėl būtų sunku apgauti. Pas mus tai įmanoma.

Kur dar galėtumėte panaudoti talentą?

— Žvalgyboje (juokiasi). Neveltui mes vadinamės iliuzionistais — mokame nukreipti publikos dėmesį, o tuo metu nepastebėti atlikti triuką.

O kaip dėžėje "perpjaunamas" žmogus?

Dvejose dėžėse yra du žmonės. Jei dėžė atrodo permatoma — tai tik vizualinė apgaulė, sukurta veidrožio ir šviesų efektais.

Ar per vaidinimus teko patekti į keblias situacijas?

— Kartais kuris nors žiūrovas parodo žinąs mūsų triuką. Tuomet svarbiausia nesutrikti. Reikia būti pasiruošusiam tokį demaskuotoją apgauti kitu triuku.

Manoma, kad žiūrovai, kuriuos išsivedate iš publikos triukams rodyti, yra savi žmonės, vadinamieji antys.

— Publika visuomet taip galvoja... Tokiu atveju reikia parodyti kokį fokusą, kad įrodytum, jog taip nėra.

Ar per vaidinimus kam nors nedingdavo brilijantinis holjė?

— Kol kas nepasitaikė. O mūsų deimantai netikri. Buvo vienas nemalonus atsitikimas Dubajuje. Prieš mūsų gastroles su tuo pačiu impresarijumi dirbo iliuzionistas iš Taškento. Jis iš juvelyrinės parduotuvės pavogė brilijantų — atliko "antpirštininkų" mėgstamą triuką. Impresarijus mus perspėjo, kad eidami į parduotuves neprisipažin-tume, jog esame iliuzionistai, nes į mus kreivai žiūrės.

Taigi Jūs puikiai žinote, kaip galima nušvilpti brilijantinį koljė?

—Aš neketinu vogti. Jei profesionalas ima vagiliauti, jis jau ne artistas, o vagis. Talentai žūva, jei atsiranda tikslas pralobti. Rusijos kalėjime kalėjo du talentingi broliai, tobulai piešę pinigus. Juos sušaudė, nors galbūt jų talentą buvo galima geriau panaudoti.

Kaip po jūsų pasirodymo reaguoja publika?

— Europiečiai išreiškia pasitenkinimą švilpdami ir trypdami. Emyratuose — santuresnė publika. Kai žiūrovas išgėręs, jį labai sunku sudominti. Naktiniuose baruose pirmą valandą nakties jau verda aistros, tačiau kai imame rodyti programą, svečiai padeda stiklus. Kai nuščiūva sausakimša vaikų salė — vadinasi, programa pavyko. Iš publikos reakcijų sprendžiame apie numerių tobulumą.

Ar Jūsų gražuolei dukteriai nesipiršo koks nors šeichas?

— Pasitaiko įvairiausių replikų ir pasiūlymų. Jei pasiūlymas būtų vertas, aš žinočiau. Duktė turi draugą Lietuvoje.

Ką apie jus kalba druskininkiečiai?

— Druskininkuose mūsų nežino. Čia retai būname —juk savo kaime pranašas nebūsi. Į tarptautinius festivalius važiuojame pasižiūrėti kitų, o pernai Prahoje pelnėme pirmąją vietą.

Ar per konkursus nepasitaiko, kad konkurentai sugadintų kokį aparatėlį ar nušvilptų triušį?

— Esu apie tai girdėjęs. Todėl viską akylai saugome. Yra pagrindo bijoti. Jei kas atsitiks, nepasiteisinsi, liksi kaltas, ir tiek. Konkurentai yra konkurentai: sprogdina firmas ir krečia kiaulystes. Be to, yra daug netikrų agentų ir neegzistuojančių firmų. Viską tikriname per arbitražą. Kai imama manipuliuoti didelėmis sumomis, reikia būti atsargiems. Galima susidėti su už darbą neužmokančiomis agentūromis. Mes važinėjame visa šeimyna, todėl mus sunku apgauti.

Ar turite asmeninį ginklą gynybai?

— Ne. Ir neprisiėjo.

Ar teko susidurti su įžymybėmis?

- Emyratuose mūsų programą žiūrėjo šeichas. Po vaidinimo priėjęs paspaudė ranką.

Ar nepavargstate nuo tokio nesėslaus gyvenimo?

— Žmogus pavargsta dykaduoniaudamas. O kai jautiesi reikalingas, negali nė kalbos būti apie pavargimą?

Apie ką svajojate?

— Coperfieldais netapsime, tačiau norėtume pasaulyje pelnyti tokį vardą kaip Sabonis ar Marčiulionis, jog visose šalyse, kad ir kur atvažiuotume, žinotų, kur ta Lietuva. Svajojame įsigyti kilnojamąjį paviljoną, įkurti Lietuvos nacionalinę cirko mokyklą.

Loreta Glebavičiūtė

IEVA & Harper's BAZAAR • 99 Gruodis

Copyright © 2004 DiArchy
info@diarchy.lt