diarchy.lt

   
Magijos paslaptimis dalijasi keturios kartos

Druskininkuose gyvenantys iliuziniostai brolis ir sesuo Arvydas ir Diana GAIČIŪNAI, iš savo tėvų perėmę cirko paslaptis, dabar rengiasi sensacingam iššūkiui sostinės Rotušės aikštėje.


Pirmiausiai magijos teatro „DiArchy“ artistas 35-erių Arvydas Gaičiūnas parodė keletą šokiruojančių triukų.

Paprašęs kuo didesnės kupiūros banknoto, vikriais rankų judesiais jį kaipmat perdūrė šratinuku — vienas rašiklio galas aiškiai matėsi išlindęs į kitą banknoto pusę. Šį 500 Lt vertės pinigą paskolinęs pilietis net žado neteko. Tačiau magas nebūtų magas — padaręs dar keletą vikrių mostų su tarp pirštų įspraustu pinigu, staiga jį grąžino sveikut sveikutėlį.

Kiti Arvydo demonstruoti triukai buvo neką mažiau stebinantys. Užgniaužę kvapą stebėjome, kaip merginai pirštu šiek tiek patrynus per šakutę, nuo Arvydo prisilietimo vienas stalo įrankio virbas visų akivaizdoje užlinko. Tas pats atsitiko ir su šaukštu.

Arba dar. Virtuoziškai pamojavęs trinka kortų ir paleidęs ją iš rankų, staiga vieną po kitos jas ėmė traukti iš burnos.
 
Apie paprastam žmogui nesuvokiamus iliuzionisto gebėjimus liudijo dar vienas triukas. Abi savo akis Arvydas užspaudė monetomis ir, kad jos geriau laikytųsi, dar užklijavo pleistro juostomis. Paskui dar apsivyniojo juodu nepermatomu audeklu. Paprašė, kad kas nors ant savo delno padėtų kokį nors nedidelį daiktą. Virš jo vedžiodamas savo delnais pabandė nuspėti, kas tai per daiktas. „Nedidelis, greičiausiai šratinukas, juodos spalvos“, — lėtai rinkdamas žodžius visiškai tiksliai nusakė jis.

Paskui paprašė ant specialios lentos markeriu užrašyti kokį nors žodį. O vėliau ir vėl pademonstravo savo neeilinį talentą — užrištomis akimis jam nematomą žodį visiškai tiksliai nukopijavo tos pačios lentelės viršutinėje dalyje.

Iššūkiai ir sensacijos

Su panašiais ir dar sudėtingesniais triukais Druskininkuose įsikūręs magijos teatras „DiArchy“ keliauja po Lietuvą ir pasaulį. Daugelis cirko artistų pasirodymus matė savo akimis.

Tačiau Arvydui ir Dianai vien susitikimų su publika vaidinimuose nepasitenkina. Jiems reikia iššūkių.

2003 metų vasarą plačiajai publikai abu pademonstravo kraują stingdantį numerį: šešių kilometrų ruožą sostinės gatvėmis automobiliu Arvydas sėkmingai įveikė prie vairo sėdėdamas užrištomis akimis. Šalia jo buvo ir Diana.

Netrukus Arvydas ir Diana vėl pateiks sensaciją Lietuvos ir pasaulio publikai. Kovo 31 dieną 21 val. sostinės Rotušės aikštėje specialiai įrengtoje aikštelėje jie ketina užsidaryti ledo luite ir jame siekti naujo užsišaldymo rekordo.

Vienas žymiausių pasaulio magų amerikietis Deividas Bleinas Niujorko centre didžiuliame ledo luite be maisto išbuvo 61 val. 40 min. 15 sek. Lietuvių tikslas — pranokti garsųjį amerikietį. Be to, tai būtų pasaulyje pirmasis atvejis, kai šiam išbandymui ryšis moteris.

Tokį eksperimentą atlikęs D.Bleinas iš ledinio namo išėjo nušalusiomis kojomis, išsekęs ir kone mėnesį praleido reabilitacijoje, o vėliau pasakė, jog daugiau nesiryžtų tokiam išbandymui.

Amerikiečio pavyzdys lietuvių negąsdina, o tik dar labiau sustiprina jų pasiryžimą. Diana šiek tiek baiminasi tik vieno — treniruodamasi ji pastebėjo, jog nuo badavimo jai ima skaudėti galvą. Arvydui nuo peršalimo buvo kilęs kaklo nervo uždegimas, pradėjo gelti rankas.

Jau keli mėnesiai būsimojo eksperimento dalyviai intensyviai treniruojasi. Kad netrikdytų ramybės ir susikaupimo Arvydo žmona Aurelija su trejų metukų Arvyduku net laikinai persikėlė gyventi pas savo tėvus.

Prie neįprastų sąlygų drąsūs savanoriai pratinasi savo sode iš ežero ledo luitų susirentę namuką, daug sportuodami, vartodami maistingą maistą ir vitaminus, psichologinį nusiteikimą stiprina bendraudami su žinomu psichologu Eugenijumi Laurinaičiu.

Ledinis namas Rotušės aikštėje bus pastatytas pagal Kauno architektų projektą. Skaidraus ledo luitai pagal specialią technologiją jau gaminami žuvų šaldytuvuose. Ledo kubas bus 3x3x2 m dydžio. Jame užsidarys abu kartu, o vėliau tokio „namo“ durys bus aklinai užmūrytos, paliekant ertmę tik orui. Šiame plote turės dar tilpti biotualetas.

Maždaug tris paras Arvydas ir Diana nevalgys, o tik gers vandenį, šį laiką jie praleis nemiegodami, o stovėdami, geriausiu atveju pasirėmę galva. Net jeigu lauke oro temperatūra bus apie +10-15 laipsnių, lediniame name ji nepakils daugiau -5. Tokį šaltį abu pasiryžę kęsti vilkėdami lengva vasariška apranga.

Užsišaldymo rekordo sieksiančių savanorių sveikatos būklę nuolat stebės medikai. Užfiksavus bet kokius sutrikimus, eksperimentas nedelsiant bus stabdomas, ledas prakertamas.

Ledo kube bus instaliuota TV kamera ir mikrofonas, todėl su užsišaldžiusiais magais galės bendrauti jų sveikatos būklę stebintys gydytojai, psichologai, jų aplankyti atėję svečiai. Apie šį eksperimentą televizijos žiūrovus nuolat informuos LNK televizija. Kad šalčio išbandymams save pasmerkusiems druskininkiečiams nebūtų perdaug nuobodu, šalia jų „namo“ bus rengiamos įvairios linksmybės.

Cirko artistų dinastija

Paklausti, dėl ko ryžosi save pasmerkti tokiam rizikingam projektui, Diana ir Arvydas pirmiausiai atsakė, jog tai darą ne dėl pinigų. Pastaruosius trejus mėnesius, kai mintys sukosi vien apie būsimąjį išbandymą, jie atsisakę daugelio pelningų kontraktų.

Nuo brolio ir sesers sumanymo nebandė atkalbėti ir jų tėvai, taip pat cirko artistai — Arvydas ir Lidija Graičiūnai. Neslėpdamas giliai širdyje glūdinčio nerimo dėl sūnaus ir dukros sveikatos, jų tėvas Arvydas Gaičiūnas vyresnysis, magijos teatro „DiArchy“ vadovas, sakė jais pasitikintis ir didžiuojąsis jų ryžtu ir ištverme. „Jie abu yra trečios kartos cirko artistai, palikuonys šeimos dinastijos, kurią pradėjo jų senelis Antanas Gaičiūnas 1935 metais privačiame lietuviškame cirke „Oktavija“, — šeimos istoriją priminė Arvydas vyresnysis, pabrėžęs, jog jam labai svarbu, kad Lietuvos vardas plačiau suskambėtų pasaulyje.
Arvydas Gaičiūnas daugybę gyvenimo metų praleido Rusijoje. Maskvos meno universitete jam įgijus meno vadovo vadybos specialybę, 1961 metais prasidėjo gyvenimas ant ratų — juk cirkas niekuomet neužsibūna vienoje vietoje ilgam. Lietuvis po konkurso buvo priimtas į Lietuvos cirko kolektyvą, priklausiusį „Sojuzgoscirk“ sistemai. Kartu su partneriu Vytautu Kazlausku pradėjo artisto karjerą atlikdami numerį „Akrobatai-ekscentrikai“. Cirke sutiko ir savo būsimąją žmoną Lidiją. Kartu su ja parengė numerį „Žaidimas su lasu ir šmaikščiais“. Paskutiniais gyvenimo Rusijoje metais Arvydas vyresnysis buvo Maskvos cirko „Jantar“ direktoriumi.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuviui likti Rusijoje nesinorėjo. Grįžo į Lietuvą ir mąstė, ką čia galėtų sukurti savo. 1991 metais gimė magijos teatras, kuris dabar vadinasi „DiArchy“. Arvydas vyresnysis yra jo vadovas, jo žmona Lidija — asistentė bei kostiumų modeliuotoja. O jų vaikai — Arvydas ir Diana — teatro artistai.

Šiandien Arvydas ir septyneriais metais jaunesnė jo sesuo sutartinai tvirtina, kad apie jokį kitokį jų kelio pasirinkimą negalėjo būti nė kalbos. „Galima sakyti mes gimėme cirke. Nuo pat vaikystės matėme tik cirką ir nieko daugiau. Kartu su tėvais daug gastroliavome po Tarybų Sąjungą ir pasaulį“, — nenuobodžią vaikystę mena cirko artistai.

Rusijoje gimę trečiosios kartos cirko artistai dėl mobilaus gyvenimo būdo nuolat kaitaliojo mokyklas, vėliau abu baigė Maskvos valstybinę cirko ir estrados akademiją. Todėl šiandien jiems dar nėra lengva laisvai kalbėti lietuviškai.

Magiška kasdienybė

Šiandien Druskininkuose įsikūręs magijos teatras „DiArchy“ (Di yra Dianos vardo pirmosios raidės, Ar — Arvydo, o pats žodis „diarchy“ anglų kalba reiškia „dvivaldystę“) turi savo kilnojamąją 300 vietų salę. Anksčiau artistai gastroliuodavo Lietuvoje, dažniausiai vasarą vaidindavo Palangoje.

Tačiau daug dažniau jiems tenka vykti į gastroles užsienyje, kur toks menas yra populiaresnis, dalyvauti įvairiuose iliuzionistų festivaliuose. Tris kartus artistams šypsojosi sėkmė tokiuose festivaliuose Prahoje, Vienoje ir Berlyne, iš kurių jie parsivežė „Grand Prix“.

Arvydas jaunesnysis sako, jog vienam numeriui paruošti kartais telieka tik įsigyti tinkamų rekvizitų, o kitą kartą reikia mokytis keletą metų.

Pats sudėtingiausias Arvydo atliekamas triukas yra „Fakyras“. Jis pučia ugnies kamuolius, burna gesina liepsnojančius deglus. Basomis kojomis lipa kopėčiomis iš šešių aštriai pagaląstų kardų. Po to iš dviejų metrų aukščio Arvydas šoka žemyn ant apačioje sudaužytų aštrių stiklų krūvos.

Mokydamasis šį triuką, o ir vėliau jį demonstruodamas žiūrovams, Arvydas ne kartą buvo susižeidęs, tačiau nei jo kraujo, nei skausmo žiūrovai nematė. „Visuomet, kai mums kas nors nepavyksta, tą matom tik mes, o ne publika“, — patikino Arvydas ir pridūrė, jog potencialios nesėkmės priežastis kartais būna netikėti garsai. Kartą šokant ant stiklų dėmesį atitraukė vaiko verksmas. Arvydas atsipalaidavo ir baisiai susižeidė kojas. Nepasimetė. Truputį pameditavęs, susikaupė ir vėl į sceną
Dianai skausmingos buvo numerio „Kaubojus" pratybos. Ne taip paprasta perlįsti per sukamo laso kilpą, į ją įšokti ir iššokti laiku. Sesuo laikydavo popieriaus lapą, o brolis botagu iš keturių metrų bandydavo jį perkirsti. Po pirmų bandymų jos rankos buvo gerokai sukapotos.
„Teoriškai triuką galima išmokti kiekvienam, tačiau tam reikia talento, užsispyrimo ir praktikos“, — aiškino cirko artistas, paklaustas, ar kiekvienam gali būti įkandami kraują stingdantys cirko numeriai.
Dabar Arvydas jaunesnysis su dvylika metų jaunesne žmona Aurelija augina sūnų, kuriam taip pat davė savo ir senelio vardą, tuo tarsi pareikšdamas apie savo viltis, kad mažasis pratęs šeimos tradiciją. „Jis kai kuriuose triukuose jau dalyvauja, pasirodė ir per televiziją. Atrodo, jam tai patinka. Tačiau specialiai neversiu jo to daryti. Jeigu jam patiks, padėsiu“, — santūriai dėstė tėtis.
Ar gyvenime iliuzionistas dažnai panaudoja triukus? „Žmonės neretai galvoja, kad jeigu jis cirko arenoje yra iliuzionistas, tai toks ir gyvenime. Gyvenime niekuomet nesu griebęsis jokių triukų negarbingiems tikslams. Tačiau pats esu ne kartą apmautas. Pavyzdžiui, turguje, kai norėjau įsigyti vieną daiktą, o parsinešęs namo įsitikinau, kad tai visai ne tas, ką norėjau nusipirkti“, — aiškino profesionalus iliuzionistas.
Paklaustas apie magijos teatro planus, Arvydas žodį perleido savo tėčiui. Tačiau šis nesiskubino atvirauti, paaiškindamas, jog savo planų, kaip ir triukų paslapčių, jie nelinkę viešinti. Atsakė trumpai: „Norim, kad Lietuvos vardas sklistų kuo plačiau po pasaulį, o lietuvių daromi stebuklai nebūtų sutinkami suraukta kakta klausiant: „Kur ta Lietuva yra?“.
Po tokio atsakymo galvoje sukosi tik viena mintis: „Ko gero tokia akimirka jau ne už kalnų — kovo 31-ąją garsas apie Lietuvos stebuklą pasklis plačiai“.

Laimius STRAŽNICKAS